- apžolėti
- apžolė́ti 1. intr. Rtr, KŽ žole apaugti: Apžolė́jo tos mano braškės, nežinau nė ką daryt Jrb. Vienų stogai raudonuoja ir saulėje blizga, kitų apkerpę ir apžolėję rš. 2. tr. Š, Št, Kp, Pmp, Vžns žolėmis apkerėti, užburti: Ar tave tę apžolė́jo, kad tu vis eini ir eini tenai Ln. Gal kas apžolė́jo, kad nebegali namie nusėdėt Pnd. Tos reikia saugotis, ji galia apžolėt Antš. Gal kas tave apžolė́jo, kad taip piktas? Dbk. Per arielką ir melagystę tave su visu apžolėjo TS1901,4-5b. Tik mane ji taip traukia, lyg būtų apžolėjusi Vaižg. Prie knygų, anot motinos, buvau lyg apžolėtas J.Paukš. Tarsi tas senas bernas būtų vaiką apžolėjęs J.Mik. Gal apžolė́jo kas tą kiaulę, kad taip žviegia Slm. Gal apžolėjo kas karves Sv. Ar apžolė́jo kas tuos kopūstus, kad teip neužaugo Ėr. ^ Vaikas plyšta kaip apžolė́tas Ut. Trys dienos kaip apžolė́ta eina ir eina [aludėn] Sur. Lenda musios lygiai apžolė́tos Užp. \ žolėti; apžolėti; atžolėti; įžolėti; išsižolėti; pažolėti; sužolėti; užžolėti
Dictionary of the Lithuanian Language.